Vokiečių aviganis

Vokiečių aviganis (vok. Deutscher schäferhundang, angl. German shepherd dog) – viena populiariausių šunų veislių. Kilmė – Vokietija. Vokiečių aviganis yra bandšunis, tapęs itin populiariu sarginiu šunimi. Kilmės šalyje šie šunys kai kur vis dar saugo bandas.

Veislės apibūdinimas

Vokiečių aviganis yra vidutinio dydžio šuo, šiek tiek prailgintas, tvirtas, puikiai išvystytais raumenimis, pilvas šiek tiek įtrauktas.
Pagrindinės proporcijos. Patinų aukštis ties ketera 60-65 cm, svoris 30-40 kg. Kalių aukštis ties ketera 55-60 cm, svoris 22-32 kg. 10-17 proc. kūnas yra ilgesnis nei aukštis ties ketera.

Elgsena ir charakteris

Vokiečių aviganiai - išlaikantys pusiausvyrą ir pasitikintis savimi šunys, nuoširdūs ir geraširdžiai (išskyrus situacijas, kada šuo yra įsiaudrinęs, susijaudinęs), atidūs ir klusnūs. Jie drąsūs, tvirto charakterio ir iš prigimties apdovanoti koviniu instinktu. Šios visos savybės lemia, kad vokiečių aviganis gali būti kompanionu, sarginiu, apsauginiu, tarnybiniu ar ganymo šunimi.
Galva
Pleišto formos, proporcinga (jos ilgis sudaro apie 40 proc. aukščio ties ketera), ne per sunki ir ne per ilga, ties ausimis saikingai plati. Žiūrint iš priekio ir iš šono kakta šiek tiek iškili, be ar su silpnai matomu įlinkimu viduryje. Galvos kaukolinės dalies ir snukio ilgių santykis yra 1:1. Žiūrint iš viršaus kaukolė nuo ausų srities iki nosies galo proporcingai siaurėja. Perėjimas nuo kaktos link pleišto formos snukio yra silpnai išreikštas. Viršutinis ir apatinis žandikauliai labai stiprūs, gerai išsivystę. Nosies nugarėlė tiesi, lūpos sausos, gerai prigludusios, tamsios spalvos. Nepageidaujamos snukio formos: kumpa, lenkta, išgaubta.
Nosies veidrodėlis turi būti juodas
Akys
Vidutinio dydžio, migdolo formos, padėtis šiek tiek įstriža, neišvirtusios ir neįdubusios. Turi būti kaip galima tamsesnės. Šviesios skvarbios akys nepageidaujamos, kadangi jos keičia natūralią šuns žvilgsnio išraišką.
Ausys
Stačios, vidutinio dydžio, simetriškos, laikomos vertikaliai (negali būti kabančios galvos šonuose). Ausų kriauklės nukreiptos į priekį, aštrėjančiomis viršūnėmis. Pusiau stovinčios ar kabančios ausys yra yda. Jei ilsintis ar judant šuo ausis glaudžia – tai nėra yda.
Uodega
Uodega turi būtinai siekti kulnus, bet ne ilgesnė kaip iki pėdos vidurio, nusvirusi minkštu lanku ir tik susijaudinus gali būti pakelta iki horizontalios padėties. Kailis apatinėje uodegos pusėje šiek tiek ilgesnis. Bet koks chirurginis įsikišimas koreguojant uodegos padėtį ar formą yra neleistinas.
Judesiai
Vokiečių aviganis – ristūnas. Galūnių kampai ir ilgis pagal standartą yra taip subalansuoti, kad vokiečių aviganis galėtų bėgti risčia kilnodamas užpakalines ir priekines galūnes per korpuso ilgį be esminių pakitimų viršaus linijoje. Bet koks užpakalinių galūnių kampų sumažinimas mažina šuns tvirtumą ir ištvermę, o tuo pačiu siaurina jo panaudojimo galimybes. Esant teisingom korpuso ir galūnių kampų proporcijom, vokiečių aviganio risčia plati, paraleli paviršiui ir sudaro lengvo judėjimo pirmyn įspūdį. Bėgant ramia ir tolygia risčia, galva palenkta į priekį, truputį pakelta uodega, o nuo ausų galiukų per keterą ir nugarą iki uodegos galiuko susidaro minkštai siūbuojanti ir nenutrūkstama nugaros linija.
Kailio spalva
Juodas su raudonu, rudu, geltonu ar šviesiai pilku įrudžiu. Juodos ir pilkos (tamsiai pilkos) spalvos deriniai. Juoda kaukė. Leidžiamos, bet nepageidaujamos, nedidelės baltos žymės ant krūtinės ar labai šviesi spalva vidinėje galūnių pusėje. Nosies veidrodėlis privalo būti juodas, kokios spalvos bebūtų kailis. Kaukės nebuvimas, šviesios akys, šviesios ar baltos žymės ant krūtinės ir vidinėse galūnių pusėse, šviesūs nagai ir raudonas uodegos galas yra traktuojami kaip pigmentacijos trūkumas.
Pavilnė šviesiai pilkos spalvos. Negali būti balta.